Kai gegžės viduryje raudonuojant pastebėjau kriaušės lapus - sunerimau. Taip sjubėjau užsodinti gėlynus ir sodą, kad neskyriau laiko jų priežiūrai ar prevencijai. Juolab, kad mamos sodas tikriausiai nei karto nebuvo purkštas absoliučiai niekuo ir visada buvo sveikas. 

Paskelbiau (netyčia) kriaušės nuotraukas FB ir sulaukiau vieningos nuomonės - rūdys. Bet kiek skaičiau, rūdims dar gerokai per anksti. Tad parašiau medelynui, iš kurio pirkau medelį ir gavau atsakymą - KRIAUŠINĖ ERKĖ.

Štai ką radau apie šiuos padarus:

Kriaušinės erkutės labai dažnos. Jos kenkia kriaušėms ir masiškai plinta medelynuose bei jaunuose soduose. 

Požymiai. Anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja kriaušinės erkutės, atrodo lyg išbrinkę. Lapai būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Gegužės pabaigoje ant lapų atsiranda šviesiai žalios pūslelės, kurios vėliau gelsta, rausvėja, ruduoja ar net juoduoja. Juo daugiau erkučių, juo dėmės didesnės. Kartais net ant vaisių užuomazgų būna nedidelės netaisyklingos, rausvos ar rudos raukšlėtos dėmelės. 

Kenkėjas. Er­ku­tės yra la­bai mažos, iki 0,22 mm il­gio, kir­mė­liš­kos, žie­duo­tos, gels­vos, prie­ky­je yra dvi po­ros ko­jų. Žie­mo­ja su­au­gu­sios er­kės po pum­pu­rų žvy­nais, o vie­na­me pum­pu­re jų ga­li bū­ti apie 1 000. Sklei­džian­tis la­pams, er­ku­tės įsi­skver­bia į jų pa­ren­chi­mą. La­puo­se er­ku­tės de­da kiau­ši­nius, iš ku­rių vė­liau iš­si­ri­ta ler­vos. Žie­mo­ti er­ku­tės lie­pos mė­ne­sį su­len­da į be­si­for­muo­jan­čius pum­pu­rus.

Apsauga. Genėdami sodą išpjaustome ir sudeginame silpnas, džiūstančias medžių šakas. Medžius nupurškiame karbamido tirpalu: pavasarį iki pumpurų brinkimo – 5-7 proc., krintant lapams – 5 proc., jiems nukritus – 7 proc. Šiltomis saulėtomis dienomis kriaušių žaliojo kūgio tarpsnyje ir po žydėjimo purškiame akaricidais.

Aš Žalioje stotelėje gavau akaricido SilTAK. Kadangi neilgai trukus aptikau vyšnią, vargiai kovojančią su monilioze (ja taip pat gali susirgti ir kriaušės, vyšnios, slyvos, abrikosai, obelys) tad pasidariau kokteilį iš SilTAK, Score ir Topas ir prasinešiau per visus medžius, sveikus ar ne, išskyrus vieną obelį, kuri žydėjo.

Kokteilio receptą radau čia: Score 250 EC, Topas 100 EC, NeemAzal T/S (2 ml+2,5 ml+50ml/10 l vandens), tik NeemAzal keičiau SilTAK, pagal instrukcijoje rekomenduojamą proporciją. 

Ką reikia žinoti prieš purškiant:

1. Purkšti reikia vėlai kai bitės jau nebedirba. Aš purškiau apie 21 val.
2. Medžiai turi būti sausi, lietaus neturi būti bent 2 valandas. 
3. Naudoti apsaugos priemones (kepurę, kaukę, akinius). Po procedūros geriau viską išskalbti. 
4. Purkšti reikia arba prieš žydėjimą, arba - po, kai žiedlapiai pradeda kristi. 

 Man visiškai nauji ir nepažįstami augalai. Turėsiu jų ne vieną, pernai (2021 m.) rudenį pasisodnau jų tris.

RODODENDRAI ŽIEMĄ IR PAVASARĮ

Rododendrus, ypač augančius atvirose vietose, vertėtų pridengti nuo aštrių ir džiovinančių vėjų. Galima aplink krūmą apsmaigstyti eglišakiais taip, kad jos nesiliestų prie augalo. Kai šąla, rododendrai susuka lapus, o kai atšyla – lapai išsitiesia. Tokiu atveju, kai lapai su kuo nors liečiasi, šis procesas nevyksta, ir augalai tampa pažeidžiami šalčiui.

Aišku, šioje situacijoje labiausiai gelbėtų, jei iš rudens būtumėte pastatę augalui užuovėją. Tai galima padaryti, įkalus tris ar keturis kuolus į žemę aplink augalą ir prie jų pritvirtinus baltos agroplėvelės ar panašaus audinio. Viršų būtinai reikia palikti atvirą, kad augalas gautų visus kritulius. Nerekomenduojame naudoti polietileno plėvelės, nes ji neleidžia orui cirkuliuoti ir augalas gali sušusti ir žūti.

Rododendrams uždengti dažniausiai naudojama agroplėvelė. Iš vienos pusės ji būna lygi, o iš kitos – padengta tankiu pūku. Augalus reikia dengti taip, kad lygi pusė būtų viršuje. Per šalčius ant plaukelių susikondensuojantys garai sušąla ir sukuria sandarią apsaugą.

Atlydžio metu agroplėvelė taip pat atšyla, greitai išdžiūna, ir augalas ima laisvai kvėpuoti. Patartina naudoti tik baltą agroplėvelę, kadangi ji ne taip sugeria saulės spindulių šilumą kaip juoda.

Agroplėvelę tvirtinti galima apvyniojant virve ar jungiant jos kraštus. Po agrodanga nemėgsta slėptis graužikai, nesusidaro sąlygos grybinėms ligoms. Po ja esantys augalai neperkaista, tad vėdinimas nėra būtinas.

Pavasarį rododendrai nudengiami apsiniaukusią dieną, kad kaitri saulė jų nenudegintų. Jei visžalių augalų lapai tebėra susisukę, vadinasi, trūksta vandens. Tokiu atveju būtina palaistyti. Vandenį galima pilti tiesiai ant lapų – taip rododendrai jį greičiau įsisavins. Paprastai laistyti reikia 1–2 savaites.

RODODENDRŲ PAVASARINĖ APŽIŪRA

1. Augalo lapai nusileidę ir traška

Tai rodo, kad augalui pritrūko drėgmės. Gal ruduo buvo sausesnis nei įprasta? Gal aplinkinis dirvožemis – smėlis, ir drėgmė neužsilaiko? Jei lapai traška, tai jie jau visai sudžius ir nukris. Laiku pastebėjus, daugumai nabagėlių galima padėti, gausiai juos laistant drungnu vandeniu per likusius lapus. Stengiantis kuo greičiau ištirpdyti įšalą. Dažnai taip nutinka augalams, kurie mulčiuojami grynomis durpėmis. Tai yra pavojinga dėl to, kad per žiemos atodrėkius ir net pavasrį, visur išėjus įšalui ir atšilus orams, po durpių sluoksniu dažnai būna storas ledas, kuris trukdo augalui gauti reikiamos drėgmės.

2. Susisukę lapai

Visžalių rododendrų vaškiniu sluoksniu padengti lapeliai susisuka, kad sumažėtų garinimo paviršius, tai ženklas, kad reikia skubiai palaistyti. Labai svarbu, kad drėgmės netrūktų gegužės ir liepos mėnesiais, nes „ištroškę“ rododendrai žydės trumpiau. Laistyti patariama anksti rytą arba vakare. Rododendrai žiedinius pumpurus kitiems metams krauna liepos – rugpjūčio mėnesiais, todėl labai svarbu, kad tuo metu augalai gautų pakankamai drėgmės ir šviesos.

3. Lapai nenusileidę, tačiau ant jų – baisios rudos dėmės

Augalai apsvilo nuo saulės! Dažniausiai tai labai išgąsdina nepatyrusius sodininkus, nors iš tiesų augalui problema palyginti nedidelė. Pirmiausia reikia patikrinti pumpurus - ar jie liko nepažeisti (perlaužus pumpurą pusiau matosi, ar būsimas žiedas žalias, ar rudas ir išdžiūvęs).
Jei pumpurai irgi nukentėjo, tada reikės juos tiesiog nuskabyti, susitaikyti su tuo, kad augalas šiemet nežydės, tačiau pasidžiaugti, kad taip jis sutaupys energijos ir galės leisti naujus ūglius. Nežydintis rododendro krūmas net ir nekarpomas gražiai sutankėja.
Jei pumpurai liko žali, tada galima nedaryti nieko – augalui jie netrukdys, jis puikiai žydės, kaip kiekvienais metais. Jei vis dėlto parudavę lapai jums atrodo labai neestetiškai, galima juos paprasčiausiai apskabyti.

4. Rudi patys rododendrų pumpurai

Jie apšąlo žiemą. Jei taip atsitiko dėl to, kad augalo rūšis neatspari šalčiui, tai nelabai ką ir bepakeisi – galima tikėtis, kad kita žiema bus švelnesnė. Tačiau augalai gali apšalti ir dėl netinkamo pasodinimo.

5. Pavasarį gelstantys ir krintantys lapai

Dažniausiai tai žymu ne iš karto, tačiau pastebėjus, pirmiausia reikia apžiūrėti augalo kamieną. Greičiausiai ten rasime įtrūkimų. Jie atsiranda per pavasario šalnas. Pavasarį atšilus ir išėjus pašalui, augalai atsigauna, jų kamienais ima judėti vanduo – atrodo, kad augalas puikiai peržiemojo. Tačiau naktį netikėtai pašąlus, vanduo kamiene užšąla ir ledas suplėšo augalo žievę. Tokį šalnų poveikį svarbu pastebėti kuo greičiau, o pastebėjus sutrūkimus skubiai patepti sodo tepalu, kad per žaizdas neįsimestų įvairūs ligų sukėlėjai.

6. Nušutimas

Taip atsitinka, kai augalas iš didelio rūpesčio per smarkiai uždengiamas ir apkamšomas - tada nebegali cirkuliuoti oras. Taip nutinka ne tik rododendrams, bet ir kitiems per šiltai uždengtiems augalams. Literatūroje nurodomi įvairūs šios problemos sprendimai – kartais patariama kartas nuo karto pakelti tokius uždangalus ir leisti augalui prasivėdinti. Vis dėlto mes savo klientams paprastai rekomenduojame augalų nekamšyti, o vietoje to verčiau pastatyti užtvaras nuo vėjo ir saulės.

RODODENDRAI VASARĄ

Paskutinį kartą rododendrus reikia tręšti ne vėliau kaip liepą. Patręšus vėliau, gali išaugti naujų ūglių, kurie iki žiemos nespės sumedėti ir nušals. Rododendrai, sezono pabaigoje aktyviai augindami ūglius, nusilpsta, todėl blogai žiemoja.

RODODENDRAI RUDENĮ

Sausą, šiltą rudenį augalai laistomi iki pirmųjų šalčių. Taip užkertamas kelias dehidratacijai.

Prieš žiemą rododendrai pamulčiuojami – aplink žemė uždengiama 5–10 cm storio žievių ar durpių sluoksniu. Taip paviršinės šaknys apsaugomos nuo permainingo oro – šalčio, atlydžių ir graužikų.

Šaltiniai: Geltonas karutis, Sodo spalvos

Ką gi, minties šuolis nuo projekto - prie medžių balinimo. Iš tiesų 2021 metų rugsėjo-lapkričio savaitgaliai buvo skirti vieninteliam tikslui - gerbūvio projekto įgyvendinimui. Tai nebuvo lengvas iššūkis ir, deja, neįgyvendintas iki galo: iš 108 augalų rūšių pozicijų ir 1000 vientų augalų pasodinome (daugiausia, tai pasodinAU) 540 vnt. Tarp jų ir visi numatyti vaismedžiai (obelys, kriaušės, vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos). 

2022 vasario 26 d. įvyko pirmasis balinimas.

Kodėl reikia balinti medžius?

Priežastys, kodėl reikia balinti vaismedžius yra kelios ir nei viena iš jų nėra dekoratyvinė:

1. balta spalva apsaugo vaismedžius nuo temperatūrų svyravimų žiemą ir ypač pavasarį, kai dieną saulė gali prišildyti tamsų kamieną iki +10 ir daugiau laipsnių, o nakties šalna atšaldyti iki -10. sušilus kamienui augalas pradeda busti, pradeda judėti medžio syvai, kurie sušalę suplėšo žievę ir pažeidžia augalą.
2. balinimo medžiaga dezinfekuoja žievę ir apsaugo nuo kenkėjų.
3. balinimo medžiaga atgrąso medžių žievių mėgėjus - graužikus, zuikius, stirnas. 

Kada reikia balinti medžius?

Kaip balinti medžius?

2021 metų rudenį mano daržas iš trijų pakeltų lysvių evoliucionavo į tai, ką matote viršuje. Mokysiuosi, klysiu ir bandysiu dalintis, kad iš mano geros praktikos ar klaidų, galėtų pasimokyti ir kiti. 

Lapkričio 2 d. Pasodinau tulpes. Nebuvo daug laiko, tad tik nubraukiau užmulčiuotą ir patręšusią žolę, kuri buvo nudeginusi ten augusią žolę, perkasiau žemę ir padariusi pagaliu skyles ~10 cm gylio sukaišiojau svogūnėlius.  Užbėriau ir gerai užspaudžiau žemėmis, grąžinau atgal užmulčiuotą prieš tai žolę ir ant viršaus sukroviau nukritusių klevo lapų krūvą.

• perorganizuoti jas taip, kad viena lysvė būtų skirta prieskoniams bei daugiamečiams augalams, kita - kasmet sėjamiems/sodinamiems augalams;
• iškelti iš lysvių šalaviją ir raudonėlį. Jie vasarą subujoja taip, kad užima pusę lysvės ir aplink nieko nebegaliu pasodinti;
• svarbiausia - papildyti lysves derlinga žeme, nes per kelis metus žemė sukrito ir pavargo. Šiam reikalui parsivežiau kompostinės žemės iš mamos.

1. Laiškiniai česnakai (tribulkos) - daugiamečiai.
2. Svogūnai (sodinami) - vienmečiai.
3. Gražgarstės (rucola) - daugiamečiai.
4. Tuščialaiškiai česnakai - daugiamečiai.
5. Rozmarinas - daugiametis prieskonis, žiemoja patalpose.
6. Čiobrelis - daugiametis prieskonis, žiemoja patalpose arba lauke pridengtas eglišakėmis, kad neiššaltų.
7. Petražolės - daugiametės. 
8. Rozmarinas  - daugiametis prieskonis, žiemoja patalpose. Šitą rozmariną išauginau iš šakelės ir jam augant vis nuskabydavau nuo stiebo šakeles. Bandysiu išauginti medelį. 
9. Narcizalapis česnakas - daugiametis.
10. Gražgarstės (rucola) - daugiamečiai.
11. Rozmarinas - daugiametis prieskonis, žiemoja patalpose.
12. Laiškiniai česnakai (tribulkos) ir čiobrelis. Daugiamečiai.
13. Bazilikai - vienmetis. Pasisėjau bazilikų vazonėlyje, kad galėčiau juos išpikiuoti, bet jie man taip patinka, tame vazonėlyje, kad nusprendžiau bazilikus sėti tiesiai į lysvę (pasėjau 05.14).
14. Bazilikai - vienmetis.
15. Citrininis čiobrelis - daugiametis. Citrininis čiobrelis lepesnis nei paprastasis ir bent jau man, pakeltoje lysvėje, nei vienos žiemos neišgyveno.

1. Sultenės. Ant viršaus užsėjau žemaūgius žaliuosius žirnelius.
2. Iceberg salotos. Ant viršaus užsėjau žemaūgius žaliuosius žirnelius.
3. Iceberg salotos. Ant viršaus užsėjau žemaūgius žaliuosius žirnelius.
4. Sultenės
5. Sviestinės salotos
6. Sviestinės salotos
7. Špinatai
8. Kvapusis pelėžirnis
9. Morkos
10. Špinatai
11. Kiek vėliau vus sėjamos šparaginės pupelės
12. Morkos
13. Špinatai
14. -
15. Ridikėliai