Man visiškai nauji ir nepažįstami augalai. Turėsiu jų ne vieną, pernai (2021 m.) rudenį pasisodnau jų tris.
RODODENDRAI ŽIEMĄ IR PAVASARĮ
Rododendrus, ypač augančius atvirose vietose, vertėtų pridengti nuo aštrių ir džiovinančių vėjų. Galima aplink krūmą apsmaigstyti eglišakiais taip, kad jos nesiliestų prie augalo. Kai šąla, rododendrai susuka lapus, o kai atšyla – lapai išsitiesia. Tokiu atveju, kai lapai su kuo nors liečiasi, šis procesas nevyksta, ir augalai tampa pažeidžiami šalčiui.
Aišku, šioje situacijoje labiausiai gelbėtų, jei iš rudens būtumėte pastatę augalui užuovėją. Tai galima padaryti, įkalus tris ar keturis kuolus į žemę aplink augalą ir prie jų pritvirtinus baltos agroplėvelės ar panašaus audinio. Viršų būtinai reikia palikti atvirą, kad augalas gautų visus kritulius. Nerekomenduojame naudoti polietileno plėvelės, nes ji neleidžia orui cirkuliuoti ir augalas gali sušusti ir žūti.
Rododendrams uždengti dažniausiai naudojama agroplėvelė. Iš vienos pusės ji būna lygi, o iš kitos – padengta tankiu pūku. Augalus reikia dengti taip, kad lygi pusė būtų viršuje. Per šalčius ant plaukelių susikondensuojantys garai sušąla ir sukuria sandarią apsaugą.
Atlydžio metu agroplėvelė taip pat atšyla, greitai išdžiūna, ir augalas ima laisvai kvėpuoti. Patartina naudoti tik baltą agroplėvelę, kadangi ji ne taip sugeria saulės spindulių šilumą kaip juoda.
Agroplėvelę tvirtinti galima apvyniojant virve ar jungiant jos kraštus. Po agrodanga nemėgsta slėptis graužikai, nesusidaro sąlygos grybinėms ligoms. Po ja esantys augalai neperkaista, tad vėdinimas nėra būtinas.
Pavasarį rododendrai nudengiami apsiniaukusią dieną, kad kaitri saulė jų nenudegintų. Jei visžalių augalų lapai tebėra susisukę, vadinasi, trūksta vandens. Tokiu atveju būtina palaistyti. Vandenį galima pilti tiesiai ant lapų – taip rododendrai jį greičiau įsisavins. Paprastai laistyti reikia 1–2 savaites.
RODODENDRŲ PAVASARINĖ APŽIŪRA
1. Augalo lapai nusileidę ir traška
Tai rodo, kad augalui pritrūko drėgmės. Gal ruduo buvo sausesnis nei įprasta? Gal aplinkinis dirvožemis – smėlis, ir drėgmė neužsilaiko? Jei lapai traška, tai jie jau visai sudžius ir nukris. Laiku pastebėjus, daugumai nabagėlių galima padėti, gausiai juos laistant drungnu vandeniu per likusius lapus. Stengiantis kuo greičiau ištirpdyti įšalą. Dažnai taip nutinka augalams, kurie mulčiuojami grynomis durpėmis. Tai yra pavojinga dėl to, kad per žiemos atodrėkius ir net pavasrį, visur išėjus įšalui ir atšilus orams, po durpių sluoksniu dažnai būna storas ledas, kuris trukdo augalui gauti reikiamos drėgmės.
2. Susisukę lapai
Visžalių rododendrų vaškiniu sluoksniu padengti lapeliai susisuka, kad sumažėtų garinimo paviršius, tai ženklas, kad reikia skubiai palaistyti. Labai svarbu, kad drėgmės netrūktų gegužės ir liepos mėnesiais, nes „ištroškę“ rododendrai žydės trumpiau. Laistyti patariama anksti rytą arba vakare. Rododendrai žiedinius pumpurus kitiems metams krauna liepos – rugpjūčio mėnesiais, todėl labai svarbu, kad tuo metu augalai gautų pakankamai drėgmės ir šviesos.
3. Lapai nenusileidę, tačiau ant jų – baisios rudos dėmės
Augalai apsvilo nuo saulės! Dažniausiai tai labai išgąsdina nepatyrusius sodininkus, nors iš tiesų augalui problema palyginti nedidelė. Pirmiausia reikia patikrinti pumpurus - ar jie liko nepažeisti (perlaužus pumpurą pusiau matosi, ar būsimas žiedas žalias, ar rudas ir išdžiūvęs).
Jei pumpurai irgi nukentėjo, tada reikės juos tiesiog nuskabyti, susitaikyti su tuo, kad augalas šiemet nežydės, tačiau pasidžiaugti, kad taip jis sutaupys energijos ir galės leisti naujus ūglius. Nežydintis rododendro krūmas net ir nekarpomas gražiai sutankėja.
Jei pumpurai liko žali, tada galima nedaryti nieko – augalui jie netrukdys, jis puikiai žydės, kaip kiekvienais metais. Jei vis dėlto parudavę lapai jums atrodo labai neestetiškai, galima juos paprasčiausiai apskabyti.
4. Rudi patys rododendrų pumpurai
Jie apšąlo žiemą. Jei taip atsitiko dėl to, kad augalo rūšis neatspari šalčiui, tai nelabai ką ir bepakeisi – galima tikėtis, kad kita žiema bus švelnesnė. Tačiau augalai gali apšalti ir dėl netinkamo pasodinimo.
5. Pavasarį gelstantys ir krintantys lapai
Dažniausiai tai žymu ne iš karto, tačiau pastebėjus, pirmiausia reikia apžiūrėti augalo kamieną. Greičiausiai ten rasime įtrūkimų. Jie atsiranda per pavasario šalnas. Pavasarį atšilus ir išėjus pašalui, augalai atsigauna, jų kamienais ima judėti vanduo – atrodo, kad augalas puikiai peržiemojo. Tačiau naktį netikėtai pašąlus, vanduo kamiene užšąla ir ledas suplėšo augalo žievę. Tokį šalnų poveikį svarbu pastebėti kuo greičiau, o pastebėjus sutrūkimus skubiai patepti sodo tepalu, kad per žaizdas neįsimestų įvairūs ligų sukėlėjai.
6. Nušutimas
Taip atsitinka, kai augalas iš didelio rūpesčio per smarkiai uždengiamas ir apkamšomas - tada nebegali cirkuliuoti oras. Taip nutinka ne tik rododendrams, bet ir kitiems per šiltai uždengtiems augalams. Literatūroje nurodomi įvairūs šios problemos sprendimai – kartais patariama kartas nuo karto pakelti tokius uždangalus ir leisti augalui prasivėdinti. Vis dėlto mes savo klientams paprastai rekomenduojame augalų nekamšyti, o vietoje to verčiau pastatyti užtvaras nuo vėjo ir saulės.
RODODENDRAI VASARĄ
Paskutinį kartą rododendrus reikia tręšti ne vėliau kaip liepą. Patręšus vėliau, gali išaugti naujų ūglių, kurie iki žiemos nespės sumedėti ir nušals. Rododendrai, sezono pabaigoje aktyviai augindami ūglius, nusilpsta, todėl blogai žiemoja.
RODODENDRAI RUDENĮ
Sausą, šiltą rudenį augalai laistomi iki pirmųjų šalčių. Taip užkertamas kelias dehidratacijai.
Prieš žiemą rododendrai pamulčiuojami – aplink žemė uždengiama 5–10 cm storio žievių ar durpių sluoksniu. Taip paviršinės šaknys apsaugomos nuo permainingo oro – šalčio, atlydžių ir graužikų.
Šaltiniai: Geltonas karutis, Sodo spalvos
