Kriaušių ligos ir kenkėjai. Kriaušinė erkutė

by - 13:19








 

Kai gegžės viduryje raudonuojant pastebėjau kriaušės lapus - sunerimau. Taip sjubėjau užsodinti gėlynus ir sodą, kad neskyriau laiko jų priežiūrai ar prevencijai. Juolab, kad mamos sodas tikriausiai nei karto nebuvo purkštas absoliučiai niekuo ir visada buvo sveikas. 

Paskelbiau (netyčia) kriaušės nuotraukas FB ir sulaukiau vieningos nuomonės - rūdys. Bet kiek skaičiau, rūdims dar gerokai per anksti. Tad parašiau medelynui, iš kurio pirkau medelį ir gavau atsakymą - KRIAUŠINĖ ERKĖ.

Štai ką radau apie šiuos padarus:

Kriaušinės erkutės labai dažnos. Jos kenkia kriaušėms ir masiškai plinta medelynuose bei jaunuose soduose. 

Požymiai. Anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja kriaušinės erkutės, atrodo lyg išbrinkę. Lapai būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Gegužės pabaigoje ant lapų atsiranda šviesiai žalios pūslelės, kurios vėliau gelsta, rausvėja, ruduoja ar net juoduoja. Juo daugiau erkučių, juo dėmės didesnės. Kartais net ant vaisių užuomazgų būna nedidelės netaisyklingos, rausvos ar rudos raukšlėtos dėmelės. 

Kenkėjas. Er­ku­tės yra la­bai mažos, iki 0,22 mm il­gio, kir­mė­liš­kos, žie­duo­tos, gels­vos, prie­ky­je yra dvi po­ros ko­jų. Žie­mo­ja su­au­gu­sios er­kės po pum­pu­rų žvy­nais, o vie­na­me pum­pu­re jų ga­li bū­ti apie 1 000. Sklei­džian­tis la­pams, er­ku­tės įsi­skver­bia į jų pa­ren­chi­mą. La­puo­se er­ku­tės de­da kiau­ši­nius, iš ku­rių vė­liau iš­si­ri­ta ler­vos. Žie­mo­ti er­ku­tės lie­pos mė­ne­sį su­len­da į be­si­for­muo­jan­čius pum­pu­rus.

Apsauga. Genėdami sodą išpjaustome ir sudeginame silpnas, džiūstančias medžių šakas. Medžius nupurškiame karbamido tirpalu: pavasarį iki pumpurų brinkimo – 5-7 proc., krintant lapams – 5 proc., jiems nukritus – 7 proc. Šiltomis saulėtomis dienomis kriaušių žaliojo kūgio tarpsnyje ir po žydėjimo purškiame akaricidais.


Aš Žalioje stotelėje gavau akaricido SilTAK. Kadangi neilgai trukus aptikau vyšnią, vargiai kovojančią su monilioze (ja taip pat gali susirgti ir kriaušės, vyšnios, slyvos, abrikosai, obelys) tad pasidariau kokteilį iš SilTAK, Score ir Topas ir prasinešiau per visus medžius, sveikus ar ne, išskyrus vieną obelį, kuri žydėjo.



Kokteilio receptą radau čia: Score 250 EC, Topas 100 EC, NeemAzal T/S (2 ml+2,5 ml+50ml/10 l vandens), tik NeemAzal keičiau SilTAK, pagal instrukcijoje rekomenduojamą proporciją. 

Ką reikia žinoti prieš purškiant:

  1. Purkšti reikia vėlai kai bitės jau nebedirba. Aš purškiau apie 21 val.
  2. Medžiai turi būti sausi, lietaus neturi būti bent 2 valandas. 
  3. Naudoti apsaugos priemones (kepurę, kaukę, akinius). Po procedūros geriau viską išskalbti. 
  4. Purkšti reikia arba prieš žydėjimą, arba - po, kai žiedlapiai pradeda kristi. 


You May Also Like

0 komentarai (-ų)

Translate

Flickr Images

Like us on Facebook

Popular Posts

Instagram