Geriau parinkti šviesią vietą, nes margi lapai šešėlyje praranda spalvotumą. Norint, kad augalas išsiskirtų tarp kitų augalų, o neužgožtas jis gražiausias, reikia sodinti krūmą 1,5- 2 m atstumu nuo kitų augalų. Jei iš raugerškių formuojama tanki gyvatvorė, sodinti po 4 krūmelius viename metre, jei laisvesnė - po 2 .

Krūmas nereiklus dirvožemiui. Labiausiai tinka pralaidus dirvožemis – gali būti ir rūgštinis, ir šarminis, taip pat šis augalas augs ir kalkingame dirvožemyje. Mėgsta purias ir derlingas dirvas. Optimalus pH 6 - 7,5, rūgščioje dirvoje sodinant reikėtų dirvą kalkinti. Į sodinimo duobes rekomenduojama pilti mišinio iš lygių dalių derlingo dirvožemio, komposto ir smėlio. Po pasodinimo reikėtų mulčiuoti.

Vieta: saulėta, dalinis pavėsis.

Raugerškis atsparus šalčiui, gana atsparus sausroms. Gerai reaguoja į kirpimą. Papildomai tręšiama antrais metais po pasodinimo azoto trąšomis (20 - 30 g karbamido kibirui vandens). Vėliau kartą per 3- 4 metus. Teigiamai reaguoja į trąšas su mikroelementais. Laistoma kartą per savaitę, reikėtų ravėti ir purenti žemę.

Genėjimas pailgina raugerškių amžių ir palaiko jų dekoratyvumą. Genima kas 2–3 metai.

Genima kasmet, nuo antrų augimo metų, pašalinant silpnus ūglius. Seni krūmai retinami ankstyvą pavasarį prieš pumpurų sprogimą prie pat dirvos išpjaunamos pačios seniausios, taip pat labai tankiai augančios, persipynusios šakos.. Raugerškių gyvatvores reikia pradėti genėti antraisiais metais po pasodinimo pašalinant nuo 1/2 iki 2/3 antžeminės dalies. Sekančiais metais genėti galima birželio pirmoje pusėje (peržydėjus) ir rugpjūčio pradžioje.

Jei norite suformuoti krūmą, karpyti jį geriausia vasaros pabaigoje, tada krūmas puikiai ištvers procedūrą. Šaknų atžalas dauginimui taip pat geriausia atskirti vasaros pabaigoje, kai jos išauga iki apytikriai 8 cm ilgio.

Sėklomis dauginami tipinių rūšių atstovai, pavyzdžiui, paprastasis ir Tunbergo raugerškiai. Iš raudonlapių ir geltonlapių raugerškių sėklų taip pat galima užsiauginti nemažai (50–90 %) veislės savybes išlaikančių augalų. Pasėjus kitų veislių augalų sėklas, išauga įvairūs sėjinukai. Sėjama rudenį tiesiai į dirvą, vazonus ar dėžutes.

Sėjant įvairius raugerškius, smagu eksperimentuoti ir patirti atradimo džiaugsmą, bet jei reikia vienodų augalų grupei ar gyvatvorei, dauginti teks auginiais. Ilgieji ūgliai auga vėlokai, paprastai tik birželio mėnesį, o medėti pradeda ne anksčiau kaip liepos viduryje. Tad ir dauginami liepos antroje pusėje. Ilgesni ūgliai (paprastojo ir otavinio raugerškių, kai kurių Tunbergo raugerškio veislių) sukarpomi 10–15 cm ilgio auginiais, trumpesni – 5–10 cm. Susmeigiami šiltnamyje, inspekte ar dėžutėse, į smėlio, smėlio ir durpių arba durpių substratą. Įsišaknija gana greitai. Persodinami tų pačių metų rudenį arba kitų metų pavasarį. Maži sodinukai jautrūs persodinimui – reikia saugoti jų šaknis, laistyti.